Daugelio tyrinėtojų bei pedagogų diskusijų objektu tampa klausimas, kokias meninio ugdymo formas naudoti, norint jog vaikai geriau suprastų ir įsimintų. Kokius metodus pasitelkti, kad ugdymas vaikams teiktų naudą, džiaugsmą ir susidomėjimą. Muzika yra ypatinga ir unikali priemonė, ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ji padeda užmegzti emocinius ryšius, prisideda stiprinant atmintį. Lavina smulkiąją motoriką, sustiprina kalbos dėmesį, ritmo pojūtį, suartina vaikų ir pedagogų bendravimą. Ugdymo procese inovacijos gimsta iš nebijojimo klysti, nuolatinio ieškojimo ir poreikio įgyvendinti kilusias idėjas. Viena iš tokių idėjų kilo „Žirginėlių“ grupės logopedei-specialiajai pedagogei Zitai ir meninio ugdymo mokytojai (muzikos) Adai. Taip susikūrė kompleksinis „Logoritmikos ir kalbinės raiškos“ projektas. Logoritmika apjungia judesį, kalbą ir muziką. Kompleksinės veiklos metu lavėja motorika, tempo ir ritmo pajautimas, balsas, foneminė, muzikinė klausa, kvėpavimas. Visa tai padeda greičiau pasiekti norimą tikslą kalbos taisyklingumui. Pasitelkę fantaziją, kūrybines galias ir laisvę, kartu su vaikais kuriame ritminius pokalbius. Juos interpretuojame, naudojant įvairiausias priemones: ritmines lazdeles, puodelius, barškučius, būgnelius, švilpukus, klausome iš gamtinės medžiagos išgautų garsų skambesio (kaštonai, gilės, riešutai, lapai ir t.t.). Naudojame vaizdinę medžiagą projektoriuje ar kompiuterio ekrane. Ritminėms užduotims tinka trepsėjimas, plojimas, beldimas, ritmingas judėjimas rimuojant žodžius. Muzikiniai – ritminiai užsiėmimai skatina vaizduotę, kūrybiškumą, įsiminimą, taisyklingą kvėpavimą. Tai yra vienas iš būdų sukurti gerą atmosferą, atsiskleisti vaiko gebėjimams, turtinti dvasinį pasaulį, teigiamai veikia vaikų emocinę psichiką.
